Lettres de l'espace / Erdvės raidės

Parodos autorė Aušra Lisauskienė yra Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorė, dėstanti ir pravedanti kūrybines dirbtuves ne tik Lietuvos, bet  ir Suomijos, Graikijos, Prancūzijos studentams.

Autorė dirba ir kuria rašto meno – kaligrafijos, tipografijos bei knygų dizaino srityse, daugelis jos darbų yra pelnę tarptautinį pripažinimą bei publikuoti grafinio dizaino knygose bei žurnaluose. Aušra Lisauskienė dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje, kuruoja ir organizuoja tarptautines parodas, stažavosi Norvegijoje ir Prancūzijoje.

Raštas ir raidės visada buvo vienu iš fundamentaliųjų žmonijos kultūros dalių, palikusių  pėdsaką meno raidoje. Kito ir parašyto žodžio vizualiai perduodama reikšmė suteikianti daiktams materialumo. Tvariose ar tik per atsitiktinumą išlikusiose medžiagose, tokiose kaip pergamentas ar papirusas matoma rašto meno laiko ir vietos slinktis, o nežinant kalbos, kuriamos netikėtos metaforinės aliuzijos apie tekstuose paslėptas prasmes... Žmonėms imponuoja rašto istorija, jo formų kaita, gebėjimas aplenkti laiką ar būti „belaikėje erdvėje“, pritraukti laiko dulkes ir jas nusipurtyti...

Vizualus raidės ir jo vaizdo duetas, kaip begalinė žmonijos komunikacijos istorija visada buvo grindžiama kultūriniu turiniu, o kūrėjams įdomiausia, kad prasmės ir garsai, kuriuos talpina raidės ir raštas, nėra jo dalis, tai yra civilizacinės patirties ir kultūrinių tradicijų palikimas.

Abstrakčiose rašto formomis kuriamuose darbuose ir instaliacijose perteikiama parodos autorės asmeninės įžvalgos ir potyriai iš Paryžiaus. Prancūzijos kultūra sunkai apibūdinama žodžiais, tai daugiau būsenos, kurios atsispindi darbuose, inspiruotuose klaidžiojimų po bulvarus ir mažas Lotynų kvartalo galvelės, kuriose slepiasi Paryžiaus istorija. Architektūros šedevrai ir pasaulinės meno kolekcijos kūrėjui lygiai tiek pat vertingos kaip ir mažos meno galerijos, atrastos pačiose netikėčiausiose vietose ieškant dar neaprašytų kelionių giduose erdvių. Viena iš tokių buvo biblioteka, esanti vienoje iš seniausių Paryžiaus meno mokyklų École Estienne, kurioje saugomos trijų  Estienne šeimos kartų tipografikos šedevrai – knygos...

Parodos darbai – tai asmeninis, savitas ir refleksyvus Prancūzijos „kultūros tranzitas“ Vilniuje. Žodžiu „tranzitas“ šiame kontekste metaforiškai apibūdinama gerai pažįstama keliavimo, judėjimo būsena, kai jau nesame ten, kur buvome ir dar nenuvykome į ten, kur ketinome, bet mintimis – jau seniai esame tenai. Tai darbai, esantys autorės mintyse tarp Paryžiaus ir Vilniaus.